Gretos Širvelytės blogas

Automatiškai sutrinkama, sulaukus klausimo tema, kuria nesame pasiruošę kalbėti. Kartais oponentai tiesiogiai siekia sutrikdyti oratorių, jog jis pasirodytų prasčiau. Susidūrus su tokia situacija svarbu iš klausiančiojo išgauti kuo daugiau informacijos, galima paprašyti, jog jis patikslintų klausimą. Taip galime gauti užuominų apie subjektą. Kitas būdas - stebėti klausytojus, pamačius pritarimą, jog kas nors supranta subjektą, paklausti jo nuomonės šia tema. Gavus užuominų, atsiranda galimybė abstrakčiai pakalbėti apie subjektą. Netikėto klausimo sulaukus profesinėje srityje, galima atsakyti, jog  dirbame kitoje srityje ir apie šią sferą nesame pakankamai įsigilinę. Svarbiausia tokioje situacijoje nesutrikti. Norint užmegzti santykius svarbiausia rasti bendrumų su pašnekovu. Pagrindinė frazė, kuri padeda užmegzti ryšį „Kiek daug tarp mūsų bendro“.  Šią frazę reikia naudoti radus bent kokių panašumų su pašnekovo pomėgiais, interesais. Jei žmogus atsako neiginiu, padaroma pau...

Pagyrimas turi stiprią galią. Jis geba pakelti kito žmogaus savivertę,  sustiprinti žmogaus pasitikėjimą savimi ir Jumis. Būtent tarpusavio pasitikėjimas yra sėkmingo pokalbio garantas. Pagirtas žmogus į jį pagyrusį asmenį ima žvelgti palankiau, ima jaustis patogiai, kai supranta, jog jūsų požiūris į jį yra teigiamas. Tačiau žmonėms dažniausiai nepatogu girti aplinkinius. Jie nesupranta, kokie reikšmingi kitam asmeniui gali būti keli malonūs žodžiai. Svarbiausia pagyrimo taisyklė - girti už tai, kas žmogų daro pranašesnį už aplinkinius, išskiria jį iš minios. Keli malonūs žodžiai pagerina asmens emocinę būseną, o pozityvumas yra svarbus sėkmingų santykių aspektas. Pagyrimas stiprina santykius ir formuoja teigiamą požiūrį į Jus.  Žmonės mano, jog kritikuoti aplinkinius yra paprasta. Tačiau dažniausiai kritika yra painiojama su įžeidimu. Kritikos tikslas - skatinti kito žmogaus asmeninį tobulėjimą, jog jis atsižvelgtų į pastabas ir taip gerintų savo asmenines kompetencijas. J...

Kartais norint kuo sklandžiau išdėstyti temą į pagalbą pasitelkiamos vaizdinės priemonės. Viena iš jų - pateiktys. Pateiktys turi būti subtilios, kuo paprastesnės, nes tai tik pagalbinė priemonė, o  pristatymo pagrindas yra kalba. Tituliniame lape reikia nurodyti pristatymo temą, vardą, pavardę ir tai, kam atstovaujama (tinka logotipas ar pavadinimas).  Demonstruojant pateiktis skaidrė parodoma jau po to kai tai, kas joje buvo aptarta. Svarbu neperkrauti pateikčių medžiaga, vadovautis 4x4 (4 eilutės, 4 žodžiai) ar 5x5 (5 eilutės, 5 žodžiai) taisykle. Dydžiai vaizduojami detaliai. Kalbant reikia vengti tokių  žodžių - daug, mažai, didelis ir pan., arba įterpti paaiškinimą, palyginus su kuo.  Kalba sudaryta iš tezės, pagrindimo ir išvada. Tezė turi skambėti kuo įdomiau, sudominti auditoriją. Ji sudaryta iš vieno sakinio. Dėstyme yra tezės pagrindimas, nurodomas kiekvieno pagrindimo šaltinis. Išvada sutampa su teze, tik yra perfrazuojama kitais žodžiais. Parenkami kuo ...

Charizma - savybė, verčianti asmenybę išsiskirti iš minios. Charizmatiškos asmenybės pasižymi tuo, kad su jomis malonu bendrauti, jos lengvai prie savęs prikausto dėmesį, kelia susižavėjimą ir spinduliuoja pasitikėjimu savimi. Charizma gali būti tiek įgimta, tiek įgyta - išmokstama. Pagrindinė taisyklė, norint ją įgyti - gerai atsiliepti apie savo draugus aplinkiniams ir orientuotis į gerus dalykus. Asmenybė, pasižyminti šia savybe, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nekaltina kitų žmonių ir aplinkybių. Charizma itin naudinga oratoriui. Charizmatiškųjų kalbos yra įtikinančios, nes tokių žmonių idėjas dauguma klausytojų linkę priimti be kritikos, atmesdami savo ankstesnes nuostatas. Įgijęs šią savybę oratorius tampa įtaigesnis. Pristatant kalbėtoją svarbu atsižvelgti ne vien į verbalinę išraišką. Įspūdžiui reikšmę turi ir pristatančiojo veido išraiška, balso garsumas, kūno padėtis. Oratorių pristatančiam žmogui reikia eiti paskui oratorių, atsistoti per maždaug 1 metrą nuo jo. Svar...

Sėkmingą kalbą lemia oratoriaus sugebėjimas užmegzti kontaktą su klausytojais. Egzistuoja keturi suvokimo būdai - vizualinis, kinestetinis, digitalinis, akustinis. Dažniausiai kiekvienoje asmenybėje vienas iš suvokimo būdų dominuoja kiek labiau nei kiti, o tai lemia, jog visi žmonės informaciją priima skirtingai. Būtent dėl šios priežasties gali kilti nesusikalbėjimas tarp kalbančiojo ir klausytojų, todėl oratorius privalo atskleisti temą taip, kad informacija pasiektų visus, įterpiant kiekvienai grupei suprantamus tezės pagrindimus. Kitaip tariant, kalba privalo būti įtaigi klausytojams. Didelę reikšmę turi ir tai, ar sutampa auditorijos ir pranešėjo vertybės. Prieš ruošiant kalbą svarbu atlikti analizę apie būsimus klausytojus, nes atskiroms publikoms ta pati kalba turi būti pateikiama skirtingai. Oratorius negali pakeisti klausytojų vertybių, tačiau gali pakeisti jų nuomones. Pats pranešėjas privalo kalbėti įtikinamai - įrodyti, jog tiki savo perteikiamomis vertybėmis. Pristatymo ...

Šiais laikais geram savo srities specialistui nebe pakanka tik puikiai išmanyti savo atliekamą darbą. Vis dažniau pabrėžiama, jog karjeros, pripažinimo sėkmę stipriai lemia asmens iškalbos sugebėjimai. Pristatymo kokybė yra ne kur kas mažiau svarbi nei pristatomas darbas, ji gali lemti geresnį darbo vertinimą. Dauguma žmonių susiduria su įvairiomis kliūtimis kaip scenos baimė, kurios trukdo jiems siekti pasisekimo karjeroje. Aš esu viena iš šių žmonių. Jau pirmaisiais studijų metais pastebėjau, jog viešojo kalbėjimo baimė man kliudo siekiant įrodyti savo žinias mokslo srityje. Būtent šio suvokimo vedama panorau tobulinti iškalbos sugebėjimus, išlipti iš savo komforto zonos ir įveikti viešojo kalbėjimo baimės keliamus sunkumus. Galingiausiems diktatoriams, revoliucionieriams, politikams iškalba buvo pagrindinis kelias į sėkmę. Tai tapo neatsiejamu įtakingų žmonių bruožu, privertusiu minias sekti paskui jų idėjas. Kalbos tikslas - įtikinti klausytojus. Istorijoje egzistuoja situacijų, ...